švytrinėti

švytrinė́ti, -ė́ja, -ė́jo NdŽ 1. Š dem. švytruoti 3: Tai gražiai aria bernelis pūdymėlį, tai švytrinėja plieniniai noragėliai LTR(Ig). 2. dem. švytruoti 4: Po miestelį vaikštinėjau, su lendrele švytrinėjau (d.) Smn. 3. žr. švytruoti 7: Marginiuota kiaules šėrė, o šilkuota švytrinėjo KlvD148. \ švytrinėti; pašvytrinėti